išnaivyti

išnáivyti tr. išnaikinti: Mes jau baigiame visas muses išnaĩvyti, o pas jus dar daugybė Č. Vaiduoklių visiškai išnaĩvyti nepavyko SkrT. Buvo vienas labai nedoras ponas, katras visus savo mužikus išnaivė (išnovijo) – liko tiktai vienas BsPII219. ║ pašalinti: Kaip išnaĩvyt tas bernas, kad jo čia nebūt? Rk. \ naivyti; išnaivyti